Startuolių ekosistema tarp konteinerių ir ambicijų

Klaipėda niekada nebuvo asocijuojama su technologijų startuoliais. Tai uostamiestis, kur dominuoja logistika, laivyba ir pramonė – sektoriai, kurie veikia pagal senas, patikrintas schemas. Tačiau 2025 metais situacija keičiasi greičiau, nei daugelis tikėjosi. NovaTechiKlaipėda – tai ne tik gražus pavadinimas, bet ir realus judėjimas, kuris bando įrodyti, kad technologiniai startuoliai gali klestėti ne tik Vilniuje ar Kaune.

Problema ta, kad investuotojai vis dar žiūri į Klaipėdą kaip į periferinį miestą. Kai startuoliai iš sostinės lengvai pritraukia šimtų tūkstančių eurų investicijas vien už idėją ir prototipą, klaipėdiečiams tenka įrodinėti savo vertę kur kas griežčiau. Tai nėra teisingas žaidimas, bet tai yra realybė, su kuria tenka dirbti.

Vis dėlto, būtent šis iššūkis verčia Klaipėdos startuolius būti pragmatiškesnius. Jie negali leisti sau kurti produktų, kurie neturi aiškaus verslo modelio. Jie negali mėtyti pinigus į marketingą be konkrečių rezultatų. Šis pragmatizmas – paradoksaliai – tampa konkurenciniu pranašumu.

Kodėl investuotojai vis dar dvejoja?

Atvirai kalbant, daugelis investuotorių tiesiog nežino, kas vyksta Klaipėdoje. Jų radare yra Vilnius, kartais Kaunas, o Klaipėda lieka už dėmesio ribų. Tai ne vien geografijos klausimas – tai informacijos ir tinklų problema.

Klaipėdos startuoliai neturi tokio prieigos prie investuotojų tinklų, kokį turi sostinės komandos. Kai vilnietis startuolys gali nueiti į bet kurį networking’o renginį ir sutikti tris potencialius investuotorus, klaipėdietis turi važiuoti 300 kilometrų arba bandyti viską organizuoti nuotoliniu būdu. Skamba kaip smulkmena, bet šie kasdieniai trinties taškai kaupiasi ir tampa rimta kliūtimi.

Be to, investuotojai dažnai vertina ne tik produktą, bet ir komandos gebėjimą pritraukti talentus. Ir čia iškyla kitas klausimas: ar Klaipėdoje pakanka kvalifikuotų specialistų? Atsakymas yra sudėtingas. Klaipėdos universitetas ruošia inžinierius, bet daugelis jų po studijų išvažiuoja. Grįžtamasis srautas egzistuoja, bet jis nėra masinis.

Tačiau yra ir priešinga medalio pusė. Klaipėdoje gyventi pigiau nei Vilniuje. Čia mažiau konkurencija dėl talentų. Startuoliai gali pasiūlyti darbuotojams geresnę gyvenimo kokybę už tą patį atlyginimą. Tai argumentas, kuris veikia vis labiau, ypač po pandemijos, kai nuotolinis darbas tapo norma.

Realūs pavyzdžiai: kas veikia ir kas ne

NovaTechiKlaipėda iniciatyvoje dalyvauja kelios įdomios įmonės, nors ne visos jos nori būti viešai matomos ankstyvose stadijose. Viena iš jų – logistikos optimizavimo platforma, kuri naudoja dirbtinį intelektą krovinių maršrutų planavimui. Skamba kaip dar viena „AI įmonė”, bet šie žmonės tikrai sprendžia realią problemą, su kuria susiduria uosto įmonės kasdien.

Jų produktas sumažina tuščių reisų skaičių ir optimizuoja konteinerių paskirstymą. Tai ne sexy technologija, bet ji veikia ir generuoja realias pajamas. Įmonė jau pritraukė 150 tūkstančių eurų seed investiciją iš Baltijos regiono fondo ir samdo trečią programuotoją. Ne unicorn’as, bet stabilus augimas.

Kitas pavyzdys – jūrinės aplinkos monitoringo sprendimas, kuris naudoja jutiklius ir duomenų analitiką vandens kokybės stebėjimui. Šis startuolis kol kas kovoja dėl išgyvenimo. Jų technologija gera, bet pardavimų ciklas ilgas, o klientai – konservatyvūs. Jie dar nesugebėjo pritraukti rimtos investicijos ir veikia iš asmeninių santaupų bei nedidelių grantų.

Šie du pavyzdžiai iliustruoja esminį skirtumą: startuoliai, kurie sprendžia akivaizdžias, skausmingas problemas ir turi aiškų monetizacijos kelią, turi kur kas didesnes šansas. Tie, kurie kuria „įdomią technologiją” be aiškaus kliento, dažniausiai užstringa.

Darbo vietų kūrimas: ne tik kiekybė, bet ir kokybė

Kalbant apie darbo vietas, svarbu suprasti, kad startuoliai nekuria darbo vietų taip, kaip tai daro tradicinės įmonės. Jie samdo lėčiau, atrankiau ir dažnai siūlo mažesnius atlyginimus nei įsitvirtinusios technologijų kompanijos. Bet jie siūlo ką kita – galimybę būti prie ko nors naujo kūrimo, mokytis greičiau ir turėti didesnę atsakomybę.

Klaipėdos startuoliai 2025 metais sukūrė apie 80-120 naujų darbo vietų. Tai nėra milžiniškas skaičius, bet kokybė svarbi. Daugelis šių darbo vietų yra programuotojams, duomenų analitikams, produktų vadybininkams – tai aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamos pozicijos.

Problema ta, kad dauguma šių darbuotojų yra ne vietiniai. Startuoliai dažnai samdo nuotoliniu būdu arba pritraukia specialistus iš kitų miestų. Tai reiškia, kad ekonominis poveikis Klaipėdai nėra toks didelis, kaip galėtų būti. Pinigai išlieka, bet ne visi.

Kad tikrai sukurtų ilgalaikį poveikį, Klaipėdos startuoliai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su vietos švietimo įstaigomis. Reikia ne tik samdyti esamą talentą, bet ir investuoti į būsimą. Keli startuoliai jau pradėjo mentorystės programas Klaipėdos universitete, bet tai vis dar fragmentiška iniciatyva, o ne sistemingas požiūris.

Finansavimo šaltiniai: už ko durų belstis

Klaipėdos startuoliams prieinami keli finansavimo šaltiniai, nors ne visi jie yra vienodai naudingi. Pirmiausia – ES struktūriniai fondai ir Invega programos. Tai gali būti gera pradžia, bet biurokratija yra žudanti. Paraiškų rengimas užtrunka mėnesius, o sprendimai dar ilgiau. Startuoliui, kuris turi runway’ų 6 mėnesiams, tai ne sprendimas.

Privatūs investuotojai – angelai ir venture capital fondai – yra greitesni, bet jų Klaipėdoje beveik nėra. Reikia žiūrėti į Vilnių, Rygą, Taliną arba net toliau. Tai reiškia, kad startuoliai turi būti pasirengę keliauti, prezentacijoms, networking’ui. Ir čia vėl grįžtame prie tos pačios problemos – geografinės izoliacijos.

Vienas praktiškiausių patarimų Klaipėdos startuoliams: nepradėkite nuo investicijų paieškos. Pradėkite nuo klientų. Jei galite gauti pirmuosius mokančius klientus, jūsų derybinė pozicija su investuotojais bus nepalyginamai stipresnė. Bootstrapping’as nėra sexy, bet jis veikia, ypač B2B sektoriuje.

Dar vienas neįvertintas šaltinis – korporacinis venture. Klaipėdoje veikia kelios didelės logistikos ir pramonės įmonės, kurios galėtų būti suinteresuotos investuoti į startuolius, sprendžiančius jų problemas. Bet šis kanalas beveik nenaudojamas, nes nėra struktūruotų programų ar platformų, kurios sujungtų startuolius su korporacijomis.

Infrastruktūra ir bendruomenė: kas trūksta

Klaipėdoje nėra tikro technologijų hub’o. Yra keletas coworking’ų erdvių, bet jie nėra orientuoti į startuolius. Nėra vietos, kur startuoliai galėtų natūraliai susitikti, dalintis patirtimi, ieškoti komandos narių ar tiesiog pajusti, kad jie nėra vieni.

Vilniuje yra Startup Lithuania, TechHub, daugybė akceleratorių ir inkubatorių. Klaipėdoje – beveik nieko. NovaTechiKlaipėda bando užpildyti šią spragą, bet tai vis dar labiau iniciatyva nei institucija. Reikia fizinės erdvės, reguliarių renginių, mentorių tinklo.

Bendruomenė yra kritiškai svarbi. Startuolių kūrimas yra emociškai išsekantis procesas. Kai esi apsuptas žmonių, kurie supranta, ką pereini, tai padeda išlikti. Kai esi izoliuotas, lengva nusiminti ir pasiduoti.

Praktinis žingsnis: Klaipėdos savivaldybė galėtų skirti patalpas ir minimalų finansavimą bendruomenės centro sukūrimui. Tai nereikalauja milijonų – pakaktų 50-100 tūkstančių eurų per metus. Bet poveikis būtų neproporcingas investicijai.

Kas turėtų keistis sisteminiame lygmenyje

Jei Klaipėda tikrai nori tapti technologijų startuolių centru, reikia sisteminio požiūrio, ne atskirų iniciatyvų. Pirma, švietimas. Klaipėdos universitetas turėtų stiprinti technologines programas ir glaudžiau bendradarbiauti su verslu. Reikia ne tik mokyti teorijos, bet ir skatinti praktinį problemų sprendimą.

Antra, savivaldybė turėtų sukurti aiškią strategiją startuolių ekosistemos vystymui. Tai nereiškia tik pinigų skyrimo – tai reiškia reguliacinių kliūčių šalinimą, infrastruktūros kūrimą, tarptautinių ryšių plėtrą. Klaipėda turėtų pozicionuoti save kaip „maritime tech” centrą – tai natūrali niša, kur miestas turi konkurencinį pranašumą.

Trečia, reikia pritraukti bent vieną didelį technologijų įmonę, kuri atidarytų ofisą Klaipėdoje. Tai sukurtų talentų bazę, iš kurios vėliau augtų startuoliai. Taip vyko Kaune su „Vinted” ir „Revolut” – šios įmonės išmokė šimtus specialistų, kurie vėliau kūrė savo startuolius.

Ketvirta, investuotojų švietimas. Reikia aktyviai kviesti Vilniaus ir užsienio investuotojus į Klaipėdą, rodyti, kas čia vyksta, kurti ryšius. Tai ne vienkartinis renginys – tai nuolatinis procesas.

Ką daryti, jei esi Klaipėdos startuolys šiandien

Jei skaitai šį straipsnį ir kuri startuolį Klaipėdoje, štai keletas konkrečių rekomendacijų, kurios veikia dabar, nepriklausomai nuo to, ar sistema pasikeičia.

Pirma, nebandyk būti Vilniaus kopija. Tavo pranašumas yra tai, kad esi arčiau uosto, logistikos, pramonės. Spręsk problemas, kurias mato šie sektoriai. Tai tavo natūrali rinka, kur turi informacinį pranašumą.

Antra, nuo pirmos dienos galvok apie tarptautinę rinką. Lietuvos rinka per maža bet kuriam startuoliui. Bet Baltijos jūros regionas, Šiaurės šalys, Lenkija – tai jau įdomi rinka. Klaipėdos geografinė padėtis čia yra pranašumas, ne trūkumas.

Trečia, investuok į ryšius su Vilniaus ekosistema. Taip, tai nepatogu, bet būtina. Važinėk į renginius, susitik su investuotojais, ieškok mentorių. Nuotolinis darbas padeda, bet face-to-face susitikimai vis dar svarbesni, ypač ankstyvose stadijose.

Ketvirta, būk matomas lokaliai. Rašyk apie tai, ką darai, dalinkis patirtimi, padėk kitiems. Klaipėdos bendruomenė maža, ir tai pranašumas – gali tapti žinomu greitai. Tai padės pritraukti ir talentų, ir klientų, ir partnerių.

Penkta, nebijok bootstrapping’o. Taip, investicijos atrodo patrauklios, bet jos ateina su sąlygomis. Jei gali augti iš pajamų, bent iš pradžių, tai suteiks tau laisvę ir kontrolę. Vėliau visada galėsi pritraukti investicijų iš stipresnės pozicijos.

Realistiškas optimizmas vietoj iliuzijų

NovaTechiKlaipėda nėra stebuklas ir nepadarys Klaipėdos naująja Silicio slėniu. Bet tai nėra ir tuščias šūkis. Yra realūs žmonės, kurie kuria realius produktus ir sprendžia realias problemas. Jie susiduria su daugiau kliūčių nei jų kolegos sostinėje, bet būtent tai juos daro atsparesniais.

Investicijų pritraukimas Klaipėdoje 2025 metais vis dar yra sunkesnis nei Vilniuje. Bet jis įmanomas, ypač jei turi aiškų produktą, mokančius klientus ir realistišką planą. Darbo vietų kūrimas vyksta, nors lėčiau ir mažesniais mastais nei norėtųsi.

Svarbiausia suprasti, kad ekosistemos kūrimas užtrunka dešimtmečius, ne metus. Klaipėda tik pradeda šį kelią. Klausimas ne ar pavyks, bet kaip greitai ir kokia kaina. Jei miestas, verslas ir švietimas sugebės dirbti kartu, o ne atskirai, šansai yra geri. Jei kiekvienas trauks į savo pusę, rezultatas bus vidutiniškas.

Galiausiai, startuolių sėkmė Klaipėdoje priklausys ne nuo programų ar strategijų, bet nuo konkrečių žmonių, kurie ryžtasi kurti, nepaisant sunkumų. Jei tu esi vienas iš jų – tęsk. Miestas galbūt dar nėra pasirengęs tau, bet tu gali padėti jį paruošti.