Vėjai iš Vilniaus: kas pasikeitė mokesčių sistemoje

Klaipėdos uosto miestas visada gyveno savo ritmu – čia verslas kvėpuoja jūros druskos prisodrintu oru, o sprendimai priimami greitai, pragmatiškai, be nereikalingų ceremonijų. Tačiau 2026-ųjų pradžia atnešė tai, ko daugelis vietinių verslininkų laukė su nerimu: Seimas priėmė mokestinių pakeitimų paketą, kuris pakeitė žaidimo taisykles. Ne revoliucija, bet tikrai ne ir kosmetiniai pataisymai.

Pirmiausia – pelno mokestis. Nuo šiol įmonės, kurių metinės pajamos viršija 500 tūkstančių eurų, moka ne fiksuotus 15 procentų, o progresyvų tarifą: iki minėtos ribos – 15 procentų, o viršijančiai daliai – 18 procentų. Smulkiesiems tai nė motais, bet vidutinio dydžio įmonėms, kurių Klaipėdoje – kaip žuvų jūroje, tai jau rimtas skaičiavimas. Antras dalykas – pridėtinės vertės mokestis. Įvestas naujas supaprastintas režimas labai mažoms įmonėms (iki 45 tūkstančių eurų pajamų per metus), leidžiantis visai nemokėti PVM, bet kartu ir neatgauti. Trečia – socialinio draudimo įmokos savarankiškai dirbantiems asmenims padidėjo 1,2 procento punkto. Smulkmena? Galbūt, bet kai dirbi su minimaliomis maržomis, kiekvienas procentas skaičiuojamas.

Uosto verslo filosofija: prisitaikyti arba nuskęsti

Klaipėdos verslininkams nėra kas naujo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Šis miestas iš esmės yra apie adaptaciją – čia susitinka Rytai ir Vakarai, čia krovinių srautai keičiasi priklausomai nuo geopolitinės situacijos, čia reikia mokėti greitai persiorientuoti. Todėl ir mokestiniai pokyčiai buvo sutikti ne su panika, o su pragmatišku įvertinimu: kaip čia dabar išsukti?

Vienas iš populiariausių sprendimų – verslo struktūros optimizavimas. Pavyzdžiui, logistikos įmonė „Baltijos linija”, vežanti krovinius tarp Klaipėdos ir Europos šalių, nusprendė išskirti dalį veiklos į atskirą juridinį asmenį. Pagrindinis verslas lieka žemiau 500 tūkstančių ribos, o naujai įkurta įmonė užsiima papildomomis paslaugomis – sandėliavimu ir krovininiu transportu. Ar tai mokestinė optimizacija? Taip. Ar tai neteisėta? Visiškai ne. Verslo dalijimas į mažesnius vienetus – sena kaip pasaulis praktika, kuri dabar tapo dar aktualesnė.

Kitas būdas – investicijos į plėtrą būtent dabar. Kadangi pelno mokestis mokamas tik nuo paskirstyto pelno, daugelis įmonių nusprendė reinvestuoti lėšas į įrangą, technologijas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Klaipėdos baldų gamykla „Medinė dvasia” įsigijo naują CNC staklę už 120 tūkstančių eurų – investicija, kurią planavo atidėti dar metams, bet mokestiniai pokyčiai paskatino paspartinti sprendimą. Taip pelnas sumažėja, mokesčiai – irgi, o verslas gauna modernią įrangą, kuri ateityje leis uždirbti daugiau.

Kai skaičiai kalba garsiau už emocijas

Buhalterių kontoros Klaipėdoje šiais metais dirba perpildytos. Verslo savininkai, kurie anksčiau į apskaitą žiūrėjo kaip į būtiną blogį, dabar sėdi prie skaičiuoklių kartu su savo finansininkais ir modeliuoja scenarijus. Kas bus, jei pajamos viršys 500 tūkstančių? Kiek sutaupysiu, jei išmokėsiu dividendus dabar, o ne kitais metais? Ar verta pereiti prie supaprastinto PVM režimo?

Įdomu tai, kad daugelis mažų įmonių – kavinių, grožio salonų, nedidelių parduotuvių – faktiškai laimėjo. Supaprastintas PVM režimas jiems atvėrė galimybę sumažinti kainas arba padidinti maržą. Kavinė „Sena valtis” prie Danės upės, kuri anksčiau dirbo su PVM, perkėlė veiklą į naują režimą ir sumažino kavos kainą 20 centų. Skamba nedaug? Bet kai per dieną parduodi 150 puodelių, tai tampa konkurenciniu pranašumu. Žmonės pastebi, grįžta dažniau, rekomenduoja draugams.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Statybų įmonė „Klaipėdos statyba”, kuri dirba su dideliais projektais ir klientais, kuriems reikalingos PVM sąskaitos faktūros, negali sau leisti pereiti į supaprastintą režimą, net jei pajamos teoriškai leistų. Čia ir slypi mokestinės sistemos sudėtingumas – tai, kas naudinga vienam, kitam gali būti visiškai netinkama. Universalių receptų nėra.

Technologijos kaip gelbėjimo ratas

Vienas netikėtas mokestinių pakeitimų poveikis – spartus skaitmeninių sprendimų diegimas. Kai kiekvienas centas skaičiuojamas, verslas ieško būdų, kaip sumažinti administracines išlaidas ir padidinti efektyvumą. Automatizuotos apskaitos sistemos, dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios finansų valdymo platformos, elektroniniai dokumentų valdymo sprendimai – visa tai Klaipėdos versle tampa ne prabanga, o būtinybe.

IT įmonė „Baltijos kodas” iš Klaipėdos net sukūrė specialią programėlę, skirtą būtent naujų mokesčių optimizavimui. Sistema automatiškai skaičiuoja, ar verta išskirti dalį veiklos, kokia bus mokestinė našta skirtingais scenarijais, kada optimaliausia išmokėti dividendus. Per pirmus tris mėnesius programėlę parsisiuntė daugiau nei 800 Klaipėdos įmonių. Tai rodo, kad technologijos tampa natūraliu verslo partneriu, ypač kai reikia greitai reaguoti į pasikeitimus.

Be to, skaitmeniniai sprendimai leidžia tiksliau fiksuoti pajamas ir išlaidas, o tai reiškia – mažiau klaidų, mažiau rizikos gauti baudas iš mokesčių inspekcijos. Kai dirbi su progresyviu pelno mokesčiu, kur kiekvienas tūkstantis virš ribos apmokestinamas kitaip, tikslumas tampa kritiniu veiksniu.

Žmogiškasis faktorius: kaip pokyčiai veikia darbuotojus

Mokesčių pakeitimai – tai ne tik skaičiai buhalterinėse ataskaitose. Tai realūs žmonės, kurių atlyginimai, socialinės garantijos, darbo sąlygos priklauso nuo to, kaip verslas susidoroja su naujomis realijomis. Klaipėdos įmonės čia elgiasi įvairiai.

Kai kurios, siekdamos sumažinti mokestinę naštą, optimizuoja darbo užmokestį – didina neapmokestinamą dalį, moka premijas ne kaip atlyginimo dalį, o kaip vienkartines išmokas už rezultatus. Kiti darbdaviai, priešingai, nusprendė investuoti į darbuotojų gerovę kaip į verslo plėtros strategiją. Logistikos įmonė „Vakarų vėjas” įvedė papildomas sveikatos draudimo programas ir lanksčius darbo grafikus – tai kainuoja, bet padeda išlaikyti geriausius specialistus, kurių Klaipėdos darbo rinkoje trūksta.

Įdomus atvejis – gamybos įmonė „Metalo meistrai”, kuri vietoj atlyginimų didinimo investavo į darbuotojų mokymą ir perkvalifikavimą. Tai leidžia jiems atlikti sudėtingesnius užsakymus, už kuriuos galima imti didesnę kainą, o pelnas auga ne dėl kiekio, o dėl kokybės. Mokesčiai? Taip, jie išlieka, bet bendra įmonės vertė didėja, o tai ilgalaikėje perspektyvoje svarbiau už trumpalaikį mokesčių sumažinimą.

Bendradarbiavimo kultūra: kai konkurentai tampa partneriais

Vienas įdomiausių reiškinių, kuris išryškėjo po mokestinių pakeitimų – verslininkų bendradarbiavimo stiprėjimas. Klaipėdoje atsirado kelios neformaliomis iniciatyvomis pagrįstos grupės, kur smulkaus ir vidutinio verslo atstovai dalijasi patirtimi, kaip efektyviau prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Pavyzdžiui, mėnesio pradžioje Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose įvyko diskusija „Mokesčiai 2026: ką daryti?”, kurioje dalyvavo per 200 verslininkų. Ne oficialios paskaitos, o gyvi pokalbiai, konkretūs pavyzdžiai, atvirai pasidalinti skaičiai. Vienas restoranų tinklo savininkas papasakojo, kaip jis optimizavo tiekimo grandinę ir sumažino sąnaudas 12 procentų – tai leido kompensuoti padidėjusius mokesčius. Kitas – kaip perkėlė dalį veiklos į elektroninę erdvę ir sutaupė nuomos išlaidų.

Tokia patirties mainų kultūra – tai ne labdarybė, o abipusė nauda. Kai visi susiduria su tomis pačiomis problemomis, dalijimasis sprendimais tampa natūralus. Be to, kai kurios įmonės net pradėjo jungtis į konsorciumas dėl bendrų pirkimų – taip gaunamos didesnės nuolaidos iš tiekėjų, o tai vėlgi padeda kompensuoti mokesčių naštą.

Psichologinis aspektas: nuo pasipriešinimo iki priėmimo

Bet koks pokytis sukelia stresą. Pirmosios savaitės po mokestinių pakeitimų paskelbimo Klaipėdos verslo bendruomenėje buvo kupinos nepasitenkinimo, net pykčio. Socialiniuose tinkluose, verslo forumuose, privačiuose pokalbiuose – visur girdėjai tą patį: „vėl mus apkrauna”, „kaip čia dabar dirbti”, „gal laikas viską mesti ir emigruoti”.

Tačiau po kelių mėnesių nuotaikos pasikeitė. Žmonės suprato, kad protestai nieko nepakeis, o energiją geriau nukreipti į konstruktyvius sprendimus. Psichologė Rasa Jankūnienė, konsultuojanti verslininkus, pastebi, kad prisitaikymo procesas vyksta etapais: pirmiausia – neigimas, paskui – pyktis, tada – derybos (bandymai rasti spragų), depresija (kai supranti, kad išeities nėra) ir galiausiai – priėmimas ir aktyvus prisitaikymas.

Klaipėdos verslininkai, regis, jau pasiekė tą paskutinį etapą. Jie nebemato mokestinių pakeitimų kaip katastrofos, o kaip naujos realybės dalį, su kuria reikia mokėti gyventi. Ir čia svarbu ne tik racionalūs sprendimai, bet ir psichologinė nuostata: vietoj „kaip išvengti mokesčių” galvoti „kaip efektyviau valdyti verslą naujomis sąlygomis”.

Kai horizontas praplečia galimybes

Mokestiniai pakeitimai, kaip ir bet koks iššūkis, verčia pažvelgti į verslą iš naujo. Klaipėdos verslininkai, įpratę prie nuolatinių pokyčių – ar tai būtų sankcijų poveikis tranzitui, ar naujų konkurentų atėjimas, ar technologinės inovacijos – ir šįkart įrodė savo gebėjimą prisitaikyti.

Svarbiausia pamoka, kurią galima išmokti iš šios patirties: lankstumas yra vertingesnis už dydį, o gebėjimas greitai reaguoti – už ilgalaikius planus. Tie, kurie laukė, kol „viskas susitvarkys savaime”, prarado laiko ir pinigų. Tie, kurie ėmėsi veikti – ieškojo sprendimų, konsultavosi su specialistais, diegė naujoves – ne tik išliko, bet ir surado naujų galimybių.

Mokesčiai niekada nebus mėgstama tema. Bet jie yra verslo realybės dalis, kaip ir nuoma, atlyginimai, elektros sąskaitos. Klaipėdos pavyzdys rodo, kad net sudėtingomis sąlygomis galima ne tik išgyventi, bet ir rasti būdų augti. Reikia tik noro, atvirumo naujovėms ir gebėjimo mokytis – iš savo klaidų, iš kitų patirties, iš besikeičiančios aplinkos. Uosto miestas kvėpuoja toliau, o jo verslininkai plaukia į priekį, prisitaikydami prie vėjų krypties, bet nekeisdami savo tikslo – kurti, augti ir klestėti.