Mokesčių revoliucija, kurios niekas nesitikėjo

Klaipėdos verslo bendruomenė šiemet susidūrė su tuo, ko daugelis vadina didžiausiu mokestinės sistemos pertvarkimu per pastaruosius dešimt metų. Kai 2025-ųjų pabaigoje Seimas priėmė naujų mokesčių pakeitimų paketą, kuris įsigaliojo 2026 metų pradžioje, uostamiesčio verslininkai atsidūrė ties sudėtingu pasirinkimu – arba greitai prisitaikyti, arba prarasti konkurencinį pranašumą.

„Pirmąsias sausio savaites buvo tikras chaosas”, – prisipažįsta Tomas Rakauskas, valdantis nedidelę logistikos įmonę Klaipėdos senamiestyje. „Skambino buhalterė, sakė, kad reikia viską peržiūrėti, perskaičiuoti, kai kuriuos sutarčių punktus keisti. Buvau įsitikinęs, kad tai tik popierizmas, bet greitai supratau – kas nesiorientuoja, tas pralaimės.”

Naujieji pakeitimai palietė ne tik pelno mokestį, bet ir darbo užmokesčio apmokestinimą, PVM lengvatas tam tikroms paslaugoms, taip pat įvedė papildomus reikalavimus eksportuojančioms įmonėms. Klaipėdai, kaip uosto miestui su stipria tarptautinės prekybos infrastruktūra, tai tapo ypač jautriu klausimu.

Eksportuotojai ieško naujų sprendimų

Vienas didžiausių iššūkių kilo įmonėms, kurios didžiąją pajamų dalį uždirba iš eksporto. Naujasis mokestinis režimas numato griežtesnę eksporto operacijų apskaitą ir papildomus dokumentavimo reikalavimus. Tai reiškia ne tik daugiau biurokratijos, bet ir realias papildomas išlaidas.

Gintarė Paulauskienė, vadovaujanti baldų gamybos įmonei, kuri 70 procentų produkcijos eksportuoja į Skandinaviją, pasakoja: „Turėjome samdyti papildomą darbuotoją tik dokumentacijai tvarkyti. Tai apie 1200 eurų per mėnesį papildomų išlaidų. Plius investavome į naują apskaitinę programą, kuri kainavo beveik 5 tūkstančius.”

Tačiau ne visi verslininkai šiuos pokyčius vertina neigiamai. Kai kurie Klaipėdos eksportuotojai rado būdų, kaip naująją sistemą panaudoti savo naudai. Pavyzdžiui, įmonės, kurios anksčiau dirbo per tarpininkus, dabar vis dažniau renkasi tiesioginius kontraktus su užsienio partneriais – taip jiems lengviau įrodyti eksporto faktą ir pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis.

„Mes nusprendėme pertvarkyti visą pardavimų grandinę”, – dalijasi patirtimi Andrius Mockus, IT paslaugas teikiančios įmonės vadovas. „Anksščiau dirbome per Vokietijos partnerį, kuris toliau platindavo mūsų sprendimus. Dabar sudarome sutartis tiesiogiai su galutiniais klientais. Dokumentų daugiau, bet mokesčių našta sumažėjo apie 15 procentų.”

Mažieji verslininkai tarp kūjo ir priekalo

Jei stambesnės įmonės turi išteklius samdyti papildomus specialistus ar konsultantus, tai mažojo verslo atstovai dažnai lieka vieni su problemomis. Klaipėdos verslo asociacijos duomenimis, per pirmuosius tris 2026 metų mėnesius padaugėjo smulkių įmonių, kurios kreipėsi pagalbos dėl mokestinių klausimų.

Rasa Jankevičiūtė, turinti nedidelę kavinę Naujojo uosto rajone, neslepia susierzinimo: „Aš čia ne finansininkė, o kavos virėja. Bet dabar turiu išmanyti apie visokius koeficientus, lengvatas, deklaracijas. Samdyti buhalterį nuolat – per brangu, o kai kas trys mėnesius tvarkau pati, vis kažką supainioju.”

Būtent tokie atvejai paskatino Klaipėdos savivaldybę kartu su verslo organizacijomis organizuoti nemokamus mokymus ir konsultacijas. Nuo vasario pradžios jau įvyko šeši seminarai, kuriuose dalyvavo per 300 smulkaus verslo atstovų. Mokymuose paaiškinama, kaip teisingai užpildyti naujas formas, kokias lengvatas galima taikyti ir kaip išvengti dažniausių klaidų.

„Matome, kad žmonėms reikia ne tik informacijos, bet ir praktinės pagalbos”, – sako Jolanta Vasiliauskienė, vieno iš tokių mokymų vedėja. „Todėl dabar planuojame individualias konsultacijas, kur žmogus gali ateiti su savo konkrečia situacija ir gauti atsakymus.”

Technologijos kaip gelbėjimo ratas

Vienas ryškiausių prisitaikymo būdų – masinis perėjimas prie automatizuotų apskaitos sprendimų. Klaipėdos IT įmonės, teikiančios buhalterinės apskaitos programinę įrangą, pastebi netikėtą paklausos šuolį.

„Sausį pardavėme tris kartus daugiau licencijų nei įprastai”, – džiaugiasi Vytautas Gudonis, vienos tokių įmonių vadovas. „Verslininkai supranta, kad rankiniu būdu tvarkytis su naujais reikalavimais – beveik neįmanoma. Programa pati apskaičiuoja, primena terminus, generuoja ataskaitas.”

Ypač populiarios tapo programos, kurios integruojasi su Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemomis ir automatiškai pateikia deklaracijas. Tai ne tik sutaupo laiko, bet ir sumažina klaidų riziką. Tačiau tokios sistemos nėra pigios – priklausomai nuo įmonės dydžio ir poreikių, metinė prenumerata gali kainuoti nuo 500 iki 3000 eurų.

Įdomu tai, kad kai kurios įmonės ėmėsi dar radikalesnių žingsnių. Kelios Klaipėdos logistikos bendrovės sukūrė bendrą platformą, kur dalijasi informacija apie mokestinius pokyčius, gerąja praktika ir net bendrai samdo konsultantus. „Kartu stipresni”, – šypsosi vienos iš šių įmonių vadovė Eglė Rimkutė.

Personalo politikos permainos

Nauji darbo užmokesčio apmokestinimo principai privertė daugelį Klaipėdos darbdavių peržiūrėti atlyginimų sistemas. Ypač tai palietė įmones, kurios naudojosi įvairiomis kompensacijų schemomis – automobilių nuoma, maitinimo čekiais, draudimais.

„Kai kurios anksčiau naudotos schemos dabar tapo neefektyvios mokestiniu požiūriu”, – aiškina Darius Petrauskas, personalo konsultacijų įmonės vadovas. „Darbdaviai ieško naujų būdų, kaip motyvuoti darbuotojus, bet kartu optimizuoti mokesčius. Matome didėjantį susidomėjimą akcijų opcionais, papildomomis atostogomis, lankstaus darbo grafikais.”

Kai kurios įmonės nusprendė paprasčiausiai padidinti grynus atlyginimus, atsisakydamos sudėtingų kompensacijų paketų. „Darbuotojai to ir norėjo”, – sako Raimondas Kleiza, vidutinio dydžio statybos įmonės savininkas. „Jiems svarbesni aiškūs, didesni atlyginimai nei visokios papildomos išmokos, kurių vertė ne visada akivaizdi.”

Kita tendencija – perėjimas prie projektinio darbo ir laisvų samdos sutarčių. Tai leidžia įmonėms lanksčiau valdyti išlaidas ir mokesčius, nors kelia naujų klausimų dėl darbuotojų socialinių garantijų.

Buhalteriai – nauji verslo herojai

Jei anksčiau buhalteriai buvo vertinami kaip būtinas, bet ne pats svarbiausias verslo elementas, tai dabar jų vaidmuo išaugo neįtikėtinai. Klaipėdos apskaitos paslaugų įmonės sako, kad dar niekada nebuvo tokios paklausos.

„Telefonas nenutyla”, – juokiasi Irena Kazlauskienė, dirbanti buhalterijos srityje jau dvidešimt metų. „Skambina ir seni klientai, ir visiškai nauji žmonės. Visi klausia to paties – kaip dabar teisingai? Kartais jaučiuosi kaip psichologė, nes žmonės tikrai išsigandę.”

Geri buhalteriai tapo deficitine preke. Kai kurios įmonės siūlo net 30 procentų didesnius atlyginimus, kad tik pritrauktų patyrusį specialistą. Atsiranda ir nauja praktika – buhalterių „dalijimasis”, kai kelios mažos įmonės bendrai samdo vieną kvalifikuotą specialistą.

„Mes su trimis kitomis nedidelėmis firmomis sudarėme tokį susitarimą”, – pasakoja Justinas Balčiūnas, sporto prekių parduotuvės savininkas. „Buhalterė dirba pas mus visus, kiekvienam skiria tam tikrą laiką. Mums tai pigiau nei samdyti atskirai, jai – didesnis atlyginimas nei turėtų vienoje vietoje.”

Mokesčių optimizavimas ar vengimas – plona riba

Kalbant apie prisitaikymą prie naujų mokesčių, neišvengiamai iškyla klausimas apie legalaus optimizavimo ir nelegalaus vengimo ribą. Klaipėdos verslo aplinkoje sklando įvairių istorijų apie „gudrius” būdus, kaip sumažinti mokesčių naštą, tačiau ne visi jie atitinka įstatymus.

„Matau, kad kai kurie verslininkai bando žaisti su sistema”, – konstatuoja Virginija Stonienė, mokesčių konsultantė. „Bet tai labai pavojinga. VMI tikrai nekvailai, o baudos už pažeidimus dabar dar didesnės. Geriau investuoti į teisingą mokesčių planavimą nei vėliau mokėti baudas ir taisyti reputaciją.”

Teisėtas mokesčių optimizavimas apima tokius metodus kaip verslo struktūros peržiūra, tinkamų lengvatų taikymas, išlaidų planavimas, investicijos į plėtrą. Pavyzdžiui, įmonės, kurios investuoja į naują įrangą ar darbuotojų mokymą, gali pasinaudoti tam tikromis mokestinėmis lengvatomis.

„Mes pernai investavome 50 tūkstančių į gamybos modernizavimą”, – dalijasi patirtimi Algirdas Mockevičius, metalų apdirbimo įmonės vadovas. „Tai leido mums ne tik padidinti efektyvumą, bet ir sumažinti mokestinius įsipareigojimus visiškai legaliai. Plius gavome papildomų balų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.”

Kai pokyčiai tampa galimybėmis

Praėjus keliems mėnesiams nuo naujų mokesčių įsigaliojimo, Klaipėdos verslo bendruomenėje jau matomi ne tik iššūkiai, bet ir naujos galimybės. Tie, kurie greitai prisitaikė, dabar jaučiasi saugiau ir net konkurencingiau nei anksčiau.

Mokesčių pakeitimai privertė daugelį įmonių peržiūrėti visą savo veiklą – nuo verslo modelio iki kasdienių procesų. Ir nors pradžioje tai atrodė kaip našta, daugelis dabar pripažįsta, kad tai buvo naudingas pratimas. „Supratome, kur švaistome pinigus, kur galime būti efektyvesni”, – sako Tomas Rakauskas, kurį sutikome straipsnio pradžioje.

Praktiniai patarimai tiems, kurie dar tik prisitaiko: pirma, nedelskite ir imkitės veiksmų dabar – kuo ilgiau lauksite, tuo sudėtingiau bus. Antra, investuokite į kvalifikuotą pagalbą – geras buhalteris ar konsultantas atsipirks su kaupu. Trečia, naudokite technologijas – šiuolaikinės programos tikrai palengvina gyvenimą. Ketvirta, bendradarbiaukite su kitais verslininkais – kartu lengviau rasti sprendimus. Ir penkta – žiūrėkite į pokyčius kaip į galimybę tapti geresniu, o ne tik kaip į problemą.

Klaipėdos verslas rodo, kad prisitaikyti įmanoma. Taip, tai reikalauja pastangų, investicijų ir kantrybės. Bet tie, kurie priima iššūkį, galiausiai išeina stipresni. O tai, kas iš pradžių atrodė kaip mokesčių revoliucija, po kurio laiko tampa tiesiog nauja normalybe – tokia, su kuria galima ir reikia gyventi.