Kodėl verta imtis šio iššūkio

Kai pirmą kartą organizavau edukacinę parodą savo mokykloje, jaučiausi tarsi bandyčiau sulipdyti lėktuvą iš popierinių servetėlių. Daug entuziazmo, bet mažai supratimo, nuo ko pradėti. Dabar, po kelių sėkmingų (ir ne visai sėkmingų) bandymų, galiu pasakyti – tai vienas geriausių būdų įtraukti mokinius į mokymąsi už klasės sienų ribų.

Klaipėdoje turime unikalią situaciją – jūrų miestas su turtinga istorija, aktyvią bendruomenę ir daug erdvių, kurias galima pritaikyti tokiems renginiams. Bet svarbiausia – turime mokinius, kurie tik laukia progos parodyti, ką jie moka, ir išmokti kažko naujo ne iš vadovėlio.

Edukacinė paroda – tai ne tik stendai su informacija. Tai gyvas procesas, kuriame mokiniai tampa tyrėjais, kūrėjais ir mokytojais. O jūs, kaip organizatorius, tampate dirigentais, kurie padeda visam šitam orkestui skambėti harmoningai.

Nuo idėjos iki plano: kaip viską apgalvoti

Pradėkime nuo pradžių. Turite idėją – norite surengti parodą. Puiku! Bet kokią parodą? Čia ir prasideda tikrasis darbas.

Pirmiausia apsispręskite dėl temos. Gali būti plati (pavyzdžiui, „Mokslas mūsų gyvenime”) arba labai konkreti („Klaipėdos uosto raida XX amžiuje”). Iš patirties galiu pasakyti – pernelyg plati tema gali tapti problema, nes mokiniai pasimes galimybių jūroje. Geriau pasirinkti kažką vidurinio, kas leidžia kūrybiškumą, bet turi aiškias ribas.

Kai turite temą, pagalvokite apie formatą. Ar tai bus vienos dienos renginys, ar gal savaitės trukmės ekspozicija? Ar dalyvaus tik jūsų mokykla, ar kviesite ir kitas? Klaipėdoje turime apie 30 bendrojo lavinimo mokyklų – galimybių bendradarbiauti tikrai netrūksta.

Realistiškai įvertinkite savo resursus. Kiek turite laiko pasiruošimui? Kokia erdvė prieinama? Koks biudžetas? Nebandykite iškart organizuoti kažko grandiozinio. Mano pirmoji paroda vyko mokyklos koridoriuje su 15 mokinių projektų – ir tai buvo puiku. Antroji jau buvo didesnė, trečioji – dar didesnė. Augimas turi būti organiškas.

Komandos formavimas ir atsakomybių paskirstymas

Vienas neorganizuosi geros parodos. Taškas. Jums reikia komandos, ir čia prasideda tikrasis žaidimas.

Pirma, įtraukite kitus mokytojus. Nebūtinai visus – pradėkite nuo tų, kurie rodo entuziazmą. Vienas geras bendradarbis, kuris tikrai įsitraukia, yra vertas penkių, kurie dalyvauja tik todėl, kad „reikia”. Pasiskirstykite atsakomybes pagal stipriąsias puses: kas geras organizuojant logistiką, kas turi ryšių su vietos įstaigomis, kas puikiai dirba su mokiniais.

Nepamirškit administracijos. Direktorius ir jo pavaduotojai turi žinoti, kas vyksta, ir idealiausiu atveju – palaikyti iniciatyvą. Jei turite gerą santykį su administracija, daug dalykų bus paprasčiau: erdvės rezervavimas, biudžeto klausimas, leidimas pakviesti svečius iš išorės.

Mokinių komanda – tai parodos širdis. Suformuokite organizacinę grupę iš suinteresuotų mokinių. Jie gali padėti su komunikacija, techniniais klausimais, dizainu. Aš visada stengiuosi turėti bent kelis vyresniokus, kurie koordinuoja jaunesnius – tai jiems puiki lyderystės patirtis.

Ir dar vienas patarimas: paskirkit vieną asmenį, kuris būtų atsakingas už komunikaciją. Kai visi kalba su visais, atsiranda chaosas. Kai yra vienas kontaktinis asmuo – viskas vyksta sklandžiau.

Erdvės pasirinkimas ir logistika Klaipėdoje

Klaipėdoje turime nemažai įdomių vietų, kur galima organizuoti edukacinę parodą. Žinoma, paprasčiausias variantas – jūsų pačių mokykla. Aktų salė, sporto salė, koridoriai, biblioteka – viskas gali tapti parodos erdve.

Bet jei norite kažko daugiau, apsvarstykite šias galimybes. Klaipėdos universitetas dažnai bendradarbiauja su mokyklomis – galbūt galėtumėte panaudoti jų erdves? Arba vietos bibliotekos – jos paprastai labai palankios švietimo iniciatyvoms. Senoji perkėla, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, net kai kurie prekybos centrai turi erdves bendruomenės renginiams.

Viešosios erdvės turi privalumų: daugiau matomumo, profesionalesnis įvaizdis, galimybė pritraukti platesnę auditoriją. Bet kartu – daugiau biurokratijos ir papildomų reikalavimų. Turite išsiaiškinti visus techninius dalykus: elektros prieigos, stalai, kėdės, apšvietimas, interneto ryšys (jei reikia).

Praktinis patarimas: apsilankykite erdvėje bent du kartus prieš renginį. Pirmą kartą – kad pamatytumėte ir įsivaizduotumėte. Antrą kartą – su matavimo rulete ir užrašų knygele, kad suplanuotumėte kiekvieną detalę. Padarykite erdvės planą, kur bus kiekvienas stentas, stalas, demonstracijos zona.

Kaip įtraukti mokinius ir padaryti procesą prasmingas

Štai kur slypi tikroji parodos vertė – ne pačiame renginyje, o procese, kuris veda prie jo. Jei mokiniai tiesiog atneša atsispausdintas nuotraukas ir priklijuoja jas ant kartono, tai ne edukacija – tai rankdarbiai.

Pradėkite nuo temos pasirinkimo. Leiskite mokiniams patiems siūlyti, ką jie norėtų tyrinėti. Žinoma, turėsite nustatyti tam tikrus rėmus (kad būtų susiję su parodos tema), bet kuo daugiau laisvės – tuo didesnis įsitraukimas. Kai mokinys tyrinėja tai, kas jam įdomu, jis dirba ne dėl pažymio, o dėl to, kad nori sužinoti.

Mokykite juos tyrimo įgūdžių. Kaip rasti patikimus šaltinius? Kaip struktūruoti informaciją? Kaip pateikti savo išvadas? Tai įgūdžiai, kurie pravers visą gyvenimą, ne tik parodai. Organizuokite konsultacijas, kur mokiniai gali aptarti savo pažangą, užduoti klausimus, gauti grįžtamąjį ryšį.

Skatinkite kūrybiškumą pateikime. Stentas su tekstu – gerai, bet kas dar? Gal interaktyvus eksperimentas? Gal trumpas vaizdo įrašas? Gal maketas? Klaipėdoje turime FabLab’ą ir kitas erdves, kur mokiniai gali pasigaminti įdomių dalykų. Panaudokite šiuos resursus.

Ir dar viena svarbi detalė: mokykite mokinius pristatyti savo darbus. Geriausios parodos yra tos, kur mokiniai gali paaiškinti, ką jie tyrinėjo, atsakyti į klausimus, įtraukti lankytojus. Tai ne tik stendai – tai gyvos diskusijos.

Partnerystės ir bendradarbiavimas su miesto institucijomis

Vienas dalykas, kurį išmokau organizuodamas renginius Klaipėdoje – miesto institucijos dažnai nori bendradarbiauti, tik reikia paklausti. Ir paklausti teisingai.

Muziejai yra akivaizdūs partneriai. Klaipėdos pilies muziejus, Laikrodžių muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus – visi jie turi edukacinius skyrius, kurie dirba su mokyklomis. Jie gali suteikti ekspertinių žinių, paskolinti eksponatus, net atvesti savo specialistus papasakoti mokiniams. Bet kreipkitės iš anksto – jų kalendoriai būna užpildyti.

Klaipėdos universitetas ir kolegija taip pat puikūs partneriai. Jie turi laboratorijas, įrangą, studentus ir dėstytojus, kurie gali padėti. Be to, tokia partnerystė gali įkvėpti jūsų mokinius galvoti apie aukštąjį mokslą.

Verslo įmonės – nepamirštas resursas. Daugelis Klaipėdos įmonių turi socialinės atsakomybės programas ir ieško būdų prisidėti prie bendruomenės. Jie gali paremti finansiškai, suteikti medžiagų, net pasiūlyti ekspertų. Ypač technologijų ir gamybos įmonės dažnai suinteresuotos skatinti jaunąją kartą domėtis STEAM sritimis.

Savivaldybė ir jos įstaigos – dar vienas svarbus žaidėjas. Jei jūsų paroda susijusi su miesto istorija, ekologija, kultūra ar kitais viešaisiais klausimais, savivaldybė gali būti suinteresuota palaikyti. Be to, jie turi komunikacijos kanalus, kurie gali padėti reklamuoti renginį.

Rašykite oficialius laiškus, bet paskui skambinkite ir susitikite asmeniškai. Asmeniniai ryšiai veikia geriau nei bet koks dokumentas. Ir būkite konkretūs – ne „gal galėtumėte kaip nors padėti”, o „ar galėtumėte paskolinti tris mikroskopu vienai dienai” arba „ar galėtų jūsų specialistas atvykti ir pakalbėti 30 minučių apie vandens kokybę”.

Techniniai aspektai ir kas gali nueiti ne taip

Dabar apie mažiau romantišką, bet labai svarbią dalį – techninius dalykus. Ir apie tai, kaip pasirengti, kai viskas eina ne pagal planą (o kažkas tikrai eis ne pagal planą).

Pradėkime nuo stendų ir eksponavimo įrangos. Jei neturite profesionalių stendų, galima improvizuoti: kartono dėžės, mediniai rėmai, net tiesiog sienos. Bet įsitikinkite, kad viskas tvirtai stovi. Nieko taip negadina parodos kaip griūvantys stendai. Pasitikrinkite, ar turite pakankamai adapterių, ilginamųjų laidų, lipnios juostos, segtuklių, žirklių – visų tų smulkmenų, kurios staiga tampa kritiškai svarbios.

Apšvietimas – dažnai pamirštamas aspektas. Jūsų mokyklos koridorius gali atrodyti pakankamai šviesus įprastai, bet kai ten stovi 20 stendų su smulkiu tekstu, staiga pasidaro per tamsu. Jei galite, atsivežkite papildomų lempų.

Garso sistema – jei planuojate turėti pristatymus ar demonstracijas. Patikrinkite ją iš anksto. Ne kartą, o kelis kartus. Ir turėkite atsarginį planą, jei ji neveiks.

Saugumas – ypač svarbu, jei turite eksperimentus ar demonstracijas. Įsitikinkite, kad viskas atitinka saugos reikalavimus. Jei naudojate chemines medžiagas, elektros įrangą ar bet ką, kas gali būti pavojinga – turėkite atsakingą suaugusįjį, kuris prižiūri.

Dabar apie tai, kas gali nueiti ne taip. Mokinys suserga ir negali pristatyti savo projekto? Turėkite atsarginį asmenį, kuris bent minimaliai gali paaiškinti. Sugenda projektoriaus lempa? Turėkite USB raktus su visa informacija kaip atsarginę versiją. Atvyko dvigubai daugiau lankytojų nei tikėjotės? Puiku, bet įsitikinkite, kad turite pakankamai erdvės ir kad niekas nesusispaus pavojingai.

Mano aukso taisyklė: jei kažkas gali nueiti ne taip, turėkite planą B. O dar geriau – planą B ir C.

Komunikacija ir renginio reklama

Galite surengti nuostabiausią parodą pasaulyje, bet jei niekas apie ją nežino – kokia nauda? Komunikacija turi prasidėti anksti ir būti nuosekli.

Pradėkite nuo savo mokyklos bendruomenės. Informuokite tėvus per elektroninį dienyną, mokyklos svetainę, Facebook grupę. Pakabinkite plakatus mokykloje. Paprašykite mokinių pasidalinti informacija su draugais. Žodinis perdavimas vis dar veikia puikiai.

Išeikite už mokyklos ribų. Klaipėdoje turime kelis vietos naujienų portalus – atsiųskite jiems pranešimą spaudai. Dažnai jie mielai rašo apie įdomias švietimo iniciatyvas. Socialiniai tinklai – Facebook, Instagram – naudokite juos aktyviai. Sukurkite renginio puslapį, dalinkitės užkulisių nuotraukomis ruošiantis, kurkite laukimą.

Jei turite partnerių, paprašykite jų padėti reklamuoti. Jų komunikacijos kanalai gali pasiekti visai kitą auditoriją nei jūsų.

Sukurkite aiškią ir patrauklią vizualinę medžiagą. Neturi būti profesionalaus dizainerio darbas – net paprasta, bet aiški ir estetiška afišą veikia gerai. Įtraukite esminę informaciją: kas, kada, kur, kodėl verta atvykti.

Ir nepamirškite komunikuoti renginio metu. Darykite nuotraukas, filmuokite trumpus video, dalinkitės socialiniuose tinkluose. Tai ne tik dokumentavimas – tai būdas parodyti tiems, kurie neatvyko, ką jie praleido (ir galbūt jie ateis kitą kartą).

Po renginio: kaip išmokti ir augti

Paroda baigėsi, visi nuvargę bet laimingi, mokiniai išsiskirstė, stendai išardyti. Ir dabar prasideda pats svarbiausias etapas – refleksija ir mokymasis.

Surinkite grįžtamąjį ryšį iš visų pusių. Mokinių – kas jiems patiko, kas buvo sunku, ką jie išmoko? Mokytojų – kaip vyko organizavimas, kas veikė, kas ne? Lankytojų – gal turėjote anketą ar svečių knygą? Partnerių – kaip jiems patiko bendradarbiauti?

Susirinkite su organizacine komanda ir atvirai aptarkite. Ne tik tai, kas buvo gerai (nors tai irgi svarbu švęsti), bet ir tai, kas galėjo būti geriau. Užsirašykite konkrečius dalykus. Ne „reikia geriau organizuoti”, o „kitą kartą rezervuosime erdvę mėnesiu anksčiau” arba „reikia turėti du žmones, atsakingus už techniką”.

Dokumentuokite viską. Sukurkite aplanką su visais dokumentais, kontaktais, nuotraukomis, grįžtamuoju ryšiu. Kitais metais (o tikėkimės, kad bus kiti metai!) šis aplankas bus neįkainojamas. Jūs pamirsite detales – dokumentai nepamiršta.

Padėkokite visiems. Rašykite padėkos laiškus partneriams, viešai pripažinkite mokytojų ir mokinių indėlį, pasidalinkite sėkmės istorijomis su administracija. Žmonės, kurie jaučiasi įvertinti, norės dalyvauti ir kitą kartą.

Ir pagaliau – švęskite! Organizuokite nedidelį susibūrimą komandai, nupirkite pyragą, tiesiog pasidžiaukite tuo, ką pasiekėte. Edukacinės parodos organizavimas nėra lengvas darbas, ir jūs nusipelnėte pripažinimo.

Žinote, kas įdomiausia? Po pirmos parodos galvojau „niekada daugiau”. Per daug streso, per daug darbo, per daug nežinomybės. Bet po kelių savaičių, kai pamačiau, kaip mokiniai vis dar kalba apie tai, ką jie tyrinėjo, kaip jie didžiuojasi savo pasiekimais, kaip kiti mokytojai sako „kitą kartą noriu prisijungti” – supratau, kad tai verta. Ir vėl pradėjau planuoti kitą.

Klaipėdoje turime viską, ko reikia puikioms edukacinėms parodoms: aktyvius mokinius, palaikančias institucijas, įdomią istoriją ir kultūrą, apie kurią galima pasakoti. Trūksta tik žmonių, kurie pasiryžtų tai organizuoti. Galbūt jūs būsite vienas iš jų? Tikrai verta pabandyti.