Uostas, kuris diktuoja sąlygas

Klaipėda niekada nebuvo tyli provincija – ji visada turėjo charakterį. Bet pastaraisiais metais kažkas pasikeitė. Miestas, kurį daugelis vilniečių vis dar laiko „toli ir šaltai”, tyliai perima iniciatyvą ir tampa vieta, kur verslas ne tik gyvuoja, bet ir auga greičiau nei sostinėje.

Klaipėdos uostas – tai ne tik romantiškas vaizdas su laivais. Tai didžiausias Baltijos šalių universalus uostas, per kurį kasmet pereina apie 40–45 milijonų tonų krovinių. Tokia logistinė galia traukia investuotojus kaip magnetas. Kai verslas ieško vietos, kur grandinė nuo gamybos iki eksporto būtų kuo trumpesnė, Klaipėda tiesiog laimi.

Skaičiai, kurie neleidžia ginčytis

Statistika kartais gali nuobodžiauti, bet čia ji kalba aiškiai. Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) šiuo metu pritraukė daugiau nei 60 tarptautinių investuotojų, o bendros investicijos viršija pusę milijardo eurų. Tokios kompanijos kaip „Ikea Industry”, „Rolls-Royce” ar „Western Baltic Engineering” nesirinko Klaipėdos atsitiktinai.

Darbo rinka taip pat keičiasi. Vidutinis darbo užmokestis mieste per pastaruosius penkerius metus augo sparčiau nei Lietuvos vidurkis. Nekilnojamojo turto rinka – kitas rodiklis – komercinių patalpų paklausa Klaipėdoje auga, o biurų projektai, kurie dar prieš dešimtmetį atrodė drąsūs, šiandien užpildomi dar prieš statybų pabaigą.

Ką sako tie, kurie čia dirba

Verslo atstovai, su kuriais teko kalbėtis, dažnai mini tą patį: Klaipėda yra valdoma. Ne ta prasme, kad čia kažkas valdo verslą, o ta, kad miestas veikia. Savivaldybė bendradarbiauja su verslu greičiau nei sostinė, biurokratija – mažesnė, o sprendimai priimami be Vilniaus labirinto.

„Mes galėjome rinktis tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Pasirinkome Klaipėdą dėl trijų dalykų: uosto artumo, kompetentingos darbo jėgos ir to, kad čia niekas nešvaisto mūsų laiko,” – tokia mintis skamba ne iš vieno verslininko lūpų.

Klaipėdos universitetas ir Verslo aukštoji mokykla kasmet išleidžia specialistus, kurie dažnai lieka dirbti vietoje. Tai reiškia, kad kompanijoms nereikia importuoti talentų iš Vilniaus ar Kauno – jie jau čia.

Ne be problemų

Būtų nesąžininga nutylėti, kad viskas tobula. Klaipėda vis dar kovoja su gyventojų skaičiaus mažėjimu – emigracija palietė miestą skaudžiai. Infrastruktūra kai kur atsilieka nuo ambicijų, o kultūrinis gyvenimas, kurį jauni specialistai vertina ne mažiau nei atlyginimą, dar negali konkuruoti su Vilniaus pasiūla.

Transporto jungtys taip pat – amžinas galvos skausmas. Greitkelis iki Vilniaus egzistuoja, bet kelionė traukia per tris valandas, o oro uostas teikia ribotą pasiūlą. Tai ne smulkmena – tai barjeras, kuris sulaikė ne vieną potencialų investuotoją.

Miestas, kuris žino, ko nori

Nepaisant trūkumų, Klaipėda turi tai, ko daugeliui miestų trūksta – aiškią tapatybę ir kryptį. Ji niekada nebandė tapti „mažuoju Vilniumi”. Ji stato savo istoriją ant uosto, jūros ir pramonės pamatų, ir tai veikia. Antras verslo centras – tai ne titulas, kurį kažkas suteikė. Tai statusas, kurį Klaipėda užsidirbo savo tempais, savo logika ir savo būdu. Ir, atrodo, ji tik pradeda.