Traukinys, kurio nėra

Jei bandysite nuvykti iš Klaipėdos į Vilnių traukiniu, greitai suprasite, kad tiesioginio maršruto tiesiog nėra. Reikės persėsti Šiauliuose arba Kaune, kelionė užtruks nuo keturių iki šešių valandų, o kartais net ilgiau. Šalis, kurios sostinė ir didžiausias uostas neturi tiesioginio geležinkelio ryšio – tai skamba keistai, bet tai yra Lietuvos realybė.

Infrastruktūros problema, kurią visi žino, bet niekas neskuba spręsti

Lietuvos geležinkelių tinklas buvo kuriamas dar sovietmečiu, kai logistika buvo orientuota į rytus, o ne į šiaurės-pietų kryptį. Klaipėda su Vilniumi tiesiogiai nesujungta, nes tiesioginė linija tiesiog neegzistuoja – reikia važiuoti per Šiaulius arba Kauną, o tai reiškia papildomus kilometrus ir laiką.

Techninė kliūtis yra ta, kad Lietuvoje egzistuoja dvi skirtingos vėžės: europinė (1435 mm) ir platesnė sovietinė (1520 mm). Klaipėdos kryptimi dauguma kelių yra sovietinės vėžės, o modernizavimas reikalauja milžiniškų investicijų. Rail Baltica projektas turėtų tai iš dalies išspręsti, tačiau jis orientuotas į Vilnius–Ryga–Talinas ašį, o ne į Klaipėdą.

Kodėl autobusas laimi šį mūšį

Šiandien autobusas iš Klaipėdos į Vilnių važiuoja apie tris valandas – beveik dvigubai greičiau nei traukinys su persėdimu. Tai paaiškina, kodėl dauguma keleivių renkasi būtent autobusą arba asmeninį automobilį. Traukinys paprasčiausiai negali konkuruoti tokiomis sąlygomis.

Lietuvos geležinkeliai yra valstybinė įmonė, kuri privalo išlaikyti nuostolingus maršrutus, tačiau naujų tiesioginių maršrutų kūrimas be infrastruktūros pokyčių yra beprasmiškas – tai tik padidintų nuostolius, nepagerinant kelionės laiko.

Ar kas nors keičiasi?

Kalbų buvo daug. Periodiškai politikai užsimena apie Klaipėdos integravimą į modernų geležinkelių tinklą, tačiau konkretūs sprendimai stringa biurokratijoje ir finansavimo klausimų labirinte. Rail Baltica projektas Klaipėdos tiesiogiai nepalies – bent jau pirmajame etape. Atskiri planai dėl Klaipėdos geležinkelių modernizavimo egzistuoja, tačiau jų įgyvendinimo datos nuolat slenka į priekį.

Tuo tarpu uosto miestas, per kurį eina didžioji dalis Lietuvos eksporto, toliau gyvena be tinkamo keleivinio geležinkelio ryšio su sostine.

Miestas, kuris nusipelno daugiau nei persėdimo Šiauliuose

Klaipėda nėra mažas provincijos miestelis – tai trečias pagal dydį Lietuvos miestas ir strategiškai svarbiausias uostas. Faktas, kad jo gyventojai negali tiesiogiai nuvažiuoti į sostinę traukiniu, atspindi gilesnę problemą: Lietuva vis dar neturi aiškios vizijos, kaip integruoti visus regionus į modernų transporto tinklą. Rail Baltica yra žingsnis į priekį, bet ji sprendžia tarptautinį susisiekimą, o ne vidinį. Kol kas Klaipėdos gyventojams belieka rinktis tarp ilgo traukinio su persėdimu ir greito autobuso – ir šis pasirinkimas daugeliui yra akivaizdus. Tikrasis klausimas nėra techninis, o politinis: ar Klaipėda kada nors taps prioritetu, o ne tik punktu žemėlapyje.